Farmakogenetika
Farmakogenetika – mokslo tipas, analizuojantis kaip organizmo genai veikia organizmo reakciją į tam tikrus vaistus. Žodis „farmakogenetika“ yra sujungtas iš žodžių „farmakologija“ (vaistų vartojimo ir poveikio mokslas) ir „genetika“ (genų ir jų funkcijų mokslas).
Kiekvieno žmogaus genetinė sudėtis yra skirtinga, ir šie genetiniai skirtumai gali turėti įtakos vaisto veiksmingumui ar šalutinių poveikių pasireiškimui. Pagrindinis farmakogenetikos tikslas – personalizuota, veiksminga ir saugi asmens sveikatos priežiūra.
Kodėl farmakogenetiniai tyrimai tampa vis svarbesni?
Šiuo metu, gydant įvairias ligas yra taikoma standartinės medicinos praktika – gydymas grindžiamas bendromis rekomendacijomis ir statistika, darant prielaidą, kad dauguma žmonių reaguos į konkretų vaistą ar dozę panašiai. Pavyzdžiui, gydytojas gali skirti standartinę vaistų nuo skausmo dozę visiems pacientams, neatsižvelgiant į tai, kaip jų organizmas gali vaistą metabolizuoti. Kadangi visi žmonės yra genetiškai skirtingi, standartinė terapija veiks tik daliai žmonių. Dozės ar vaisto koregavimas paprastai bus atliekamas jei pradinis gydymas neveikia arba sukelia šalutinį poveikį. Tai gali užtrukti ir sukelti nereikalingą šalutinį poveikį arba uždelsti veiksmingą gydymą.
Farmakogenetinių tyrimų atveju, gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į paciento genų pokyčius. Genetiniai tyrimai nustato, kaip paciento kūnas apdoroja ir reaguoja į konkrečius vaistus, todėl gydytojai gali pritaikyti vaistus, dozę ir net suderinamumą, kad būtų optimizuotas saugumas ir efektyvumas. Pavyzdžiui, jei asmuo turi genetinį variantą, dėl kurio jis blogai metabolizuoja kodeiną, gydytojas gali paskirti alternatyvų skausmą malšinantį vaistą, kuris geriau veiktų jo kūną. Todėl personalizuotos terapijos atveju gydymas yra naudingas visiems. Tai pagerina gydymo rezultatus ir sumažina laiką, reikalingą tinkamam gydymui rasti.
Farmakogenetika dažniausiai pritaikoma:
- Vėžio gydymui: pvz. tikslinė terapija, pagal naviko genetiką (trastuzumabas, imatinibas);
- Psichinei sveikatai: pvz. personalizuotas antidepresantų ir antipsichozinių vaistų pasirinkimas;
- Kardiologijai: pvz. kraujo skystintojai (varfarinas), arba antitrombocitiniai vaistai (klopidogrelis);
- Skausmo valdymui: pvz. opioidų vartojimo pritaikymas (kodeinas).
Nors standartinė medicina paprastai iš pradžių yra pigesnė, laikui bėgant išlaidos gali padidėti dėl neveiksmingų vaistų ir jų sukelto šalutinio poveikio gydymo ir papildomų apsilankymų pas gydytoją. Todėl ilgainiui, farmakogenetinis tyrimas pasižymi efektyvesne kaina tiek pinigų, tiek laiko atžvilgiu.
Kodėl ne visiems tinka ta pati vaisto dozė?
Vaistus organizme metabolizuoja (apdoroja) fermentai. Kai kurie žmonės turi genetinių pokyčių, kurie turi įtakos šių fermentų veikimui – tai keičia, kaip greitai ar lėtai jų organizmas apdoroja vaistus. Pagal specifinio fermento vaistų apdorojimo greitį, asmenys yra skirstomi į keturias kategorijas: silpni metabolizuotojai (PM), vidutiniai metabolizuotojai (IM), normalūs metabolizuotojai (EM) ir ypač greiti metabolizuotojai (UM).
Silpni metabolizuotojai turi genetinių variantų, dėl kurių jie tam tikrus vaistus apdoroja lėčiau nei kiti. Dėl to vaistai gali likti organizme ilgesnį laiką ir gali padidėti šalutinio poveikio ar toksiškumo rizika.
- Jei esate prastas metabolizuotojas ir gydytojas jums skiria vaistus, kurie organizme yra aktyvūs ir metabolizuojami į neaktyvias formas (pvz. kraują skystinantis varfarinas), gali tekti sumažinti dozę arba pasirinkti kitą vaistą, kad išvengtumėte aukštos vaisto koncentracijos kraujyje sukeliamo kenksmingo šalutinio poveikio (pvz. nukraujavimo).
- Jei esate prastas metabolizuotojas ir gydytojas jums skiria vaistus, kurie organizme yra neaktyvūs ir metabolizuojami į aktyvias formas (pvz. priešvėžinis vaistas tamoksifenas), gali reikti pasirinkti kitą vaistą, kad pasiektumėte norimą vaisto poveikį (pvz. vėžio pasikartojimo rizikos sumažinimas).
Vidutiniai metabolizuotojai apdoroja vaistus lėčiau nei normalūs metabolizuotojai, bet greičiau nei silpni metabolizuotojai. Tai reiškia, kad nors jie negali patirti tokios didelės šalutinio poveikio rizikos kaip silpni metabolizuotojai, jiems vis tiek gali reikėti koreguoti dozę ar pasirinkti kitą vaistą.
- Jei esate vidutinis metabolizuotojas ir gydytojas jums skiria vaistus, kurie organizme yra aktyvūs ir metabolizuojami į neaktyvias formas (pvz. antidepresantas amitriptilinas), gali tekti sumažinti dozę arba pasirinkti kitą vaistą, kad išvengtumėte aukštos vaisto koncentracijos kraujyje sukeliamo kenksmingo šalutinio poveikio.
- Jei esate vidutinis metabolizuotojas ir gydytojas jums skiria vaistus, kurie organizme yra neaktyvūs ir metabolizuojami į aktyvias formas (pvz. vaistas nuo skausmo kodeinas), gali reikti padidinti dozę arba pasirinkti kitą vaistą, kad pasiektumėte norimą vaisto poveikį.
Normalūs (ekstensyvūs) metabolizuotojai apdoroja vaistus normaliu arba vidutiniu greičiu. Tai laikoma „standartiniu“ metabolizuotojo tipu. Šios kategorijos žmonėms paprastai nereikia koreguoti standartinės vaisto dozės, atsižvelgiant į jų genetinius pokyčius.
Ypač greiti metabolizuotojai vaistus apdoroja labai greitai – dėl to vaistas gali pasišalinti iš organizmo greičiau nei tikėtasi. Tuomet sumažėja vaisto veiksmingumas, nes vaisto koncentracija organizme nėra pakankama, kad būtų pasiektas norimas poveikis.
- Jei esate ypač greitas metabolizuotojas ir gydytojas jums skiria vaistus, kurie organizme yra aktyvūs ir metabolizuojami į neaktyvias formas (pvz. vaistas nuo aukšto kraujospūdžio metoprololis), gali reikti padidinti dozę arba pasirinkti kitą vaistą, kad pasiektumėte norimą vaisto poveikį (pvz. kraujospūdžio reguliacija).
- Jei esate ypač greitas metabolizuotojas ir gydytojas jums skiria vaistus, kurie organizme yra neaktyvūs ir metabolizuojami į aktyvias formas (pvz. antitrombocitinis vaistas klopidogrelis), gali reikti sumažinti dozę arba pasirinkti kitą vaistą, kad išvengtumėte aukštos aktyvaus vaisto koncentracijos kraujyje sukeliamo kenksmingo šalutinio poveikio (pvz. nukraujavimo).
Metabolizuotojo tipo supratimas gali padėti užtikrinti veiksmingiausią, saugiausią ir individualizuotą gydymą. Pagal tai gydytojas gali pakoreguoti vaistus ir dozes, kad jie atitiktų kiekvieno unikalią genetinę struktūrą.
Šaltiniai:
- Ahmed S, Zhou Z, Zhou J, Chen SQ. Pharmacogenomics of Drug Metabolizing Enzymes and Transporters: Relevance to Precision Medicine. Genomics Proteomics Bioinformatics. 2016;14(5):298-313. doi:10.1016/j.gpb.2016.03.008
- Royal College of Physicians and British Pharmacological Society. Personalised prescribing: Using pharmacogenomics to improve patient outcomes. RCP and BPS, 2022. Report
