Skysčių biopsija
Skysčių biopsija tampa vis svarbesne vėžio diagnostikos priemone, siūlanti mažiau invazinį ir labai dinamišką metodą, palyginti su tradicinėmis audinių biopsijomis. Tai apima kraujo, šlapimo ar kitų kūno skysčių tyrimą dėl genetinės medžiagos, pvz., cirkuliuojančios naviko DNR (ctDNR), naviko ląstelių ar egzosomų, kurios iš navikų išsiskiria į kraują.
Skysčių biopsijos dėka galima diagnozuoti vėžį, parinkti efektyvų gydymą ir stebėti jo efektyvumą.
Kas sudaro kraujo skysčių biopsijos mėginį? Organizme esant pirminiam navikui, dalis jo ląstelių gali atsiskirti ir patekti į kraujotakos sistemą – jos tampa cirkuliuojančiomis naviko ląstelėmis (CTC). Cirkuliuojančios ir įprastos naviko ląstelės į kraują sekretuoja egzosomas, pernešančias bioaktyvias molekules, tarp jų ir DNR. Kai įvyksta tiek cirkuliuojančių, tiek esančių pirminiame navike ar jo metastazėse naviko ląstelių žūtis (apoptozė ar nekrozė), į kraują iš ląstelių išsilieja cirkuliuojanti naviko DNR (ctDNR). Pacientui paėmus kraują, mėginyje galima rasti ctDNR, CTC ir egzosomas, kurie tampa skysčių biopsijos tyrimų pagrindu.
Skysčių biopsijos tyrimai gali padėti ankstyvoje vėžio diagnostikoje, metastazių nustatyme, populiacijos skrininge, ligos eigos ar atsako į terapiją stebėjime.
Cirkuliuojančios naviko DNR (ctDNR) kiekis kraujyje priklauso nuo tuo metu esančios naviko stadijos:
Kodėl skysčių biopsija tampa vis svarbesnė?
Skysčių biopsija yra daug mažiau invazinė nei tradicinės audinių biopsijos, kurioms paprastai reikia chirurginių procedūrų arba adatos aspiracijos audinių mėginiams gauti. Dėl to tai yra labiau prieinama galimybė, ypač pacientams, kuriems dėl jų būklės ar naviko vietos negalima atlikti invazinių procedūrų ar jų vengiama dėl galimų komplikacijų.
Skysčių biopsija gali anksčiau nustatyti vėžį, kartais net prieš pasirodant simptomams. Ankstyvoje stadijoje nustačius ctDNR ar kitus naviko žymenis, būtų galima anksčiau pradėti gydymą, o tai padidintų sėkmingo gydymo galimybes. Ji taip pat galėtų būti naudojamas didelės rizikos pacientų atrankiniams tyrimams, nors tai vis dar tiriama.
Skysčių biopsija leidžia realiu laiku stebėti, kaip vėžys reaguoja į gydymą. Reguliariai vertindami ctDNR lygio pokyčius ar naujų mutacijų atsiradimą, gydytojai gali dinamiškiau koreguoti gydymo planus, taip užkertant kelią atsparumui, kol jis tampa kliniškai reikšmingas.
Po operacijos ar gydymo skysčių biopsija gali padėti aptikti minimalią liekamąją ligą (MRD) – nedidelį kiekį vėžinių ląstelių arba DNR, kurie gali likti organizme ir gali sukelti atkrytį. Tai gali būti ankstyvi įspėjamieji atkryčio požymiai ir paskatinti tolesnį gydymą.
Skysčių biopsija gali būti naudojama norint nustatyti specifines genetines mutacijas, kurios gali ne tik padėti diagnozuoti, bet ir padėti nustatyti veiksmingiausias gydymo galimybes. Tai ypač aktualu vėžiui, turinčiam žinomų mutacijų (pvz., EGFR mutacijų nesmulkialąsteliniame plaučių vėžyje) arba galimiems tiksliosios medicinos tikslams nustatyti.
Laikui bėgant navikai gali išsivystyti ir įgyti naujų mutacijų, dėl kurių gali atsirasti atsparumas gydymui. Skysčių biopsija suteikia galimybę sekti šią evoliuciją, paimant naviko genetinės medžiagos mėginius iš kraujo. Tai leidžia gydytojams aptikti naviko genetinio profilio pokyčius, dėl kurių gali prireikti pakeisti gydymą arba koreguoti gydymo strategiją.
Daugeliui pacientų skysčių biopsija yra patogesnė, greitesnė ir mažiau skausminga tradicinių biopsijų alternatyva. Tai gali pagerinti bendrą pacientų patirtį, ypač tiems, kuriuos reikia reguliariai stebėti.
Šaltiniai:
- Pascual J, Attard G, Bidard FC, et al. ESMO recommendations on the use of circulating tumour DNA assays for patients with cancer: a report from the ESMO Precision Medicine Working Group. Ann Oncol. 2022;33(8):750-768. doi:10.1016/j.annonc.2022.05.520
